Naujoji pramonės revoliucija
18.02.2016

80% Europos inovacijų yra pramoniniai projektai ir jie paprastai sudaro apie 75% viso regiono eksporto. Atsižvelgdami į tiesioginį to poveikį paslaugų lygiui, galime būti linkę laikyti pramonę pagrindiniu Europos ekonominiu ištekliu.

Vis dėlto per pastaruosius 10 metų daugelis klasikinių pramoninių veiklų buvo perkelta į kitas zonas, taip iš tikrųjų padidinant konkurenciją tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių.

Kol Vokietija ir Rytų Europa toliau investuoja į tipinius pramonės sektorius, kitos Europos šalys nusprendė sutelkti savo pastangas į skirtingus kitų veiklų rinkinius. Ypač Prancūzija ir JK užfiksavo „tradicinės“ gamybos nuosmukį.

Ar tai taps nauja tendencija Europoje? Ar tie, kurie turi didelę patirtį pramonėje, pereina į mokslinių tyrimų ir plėtros sritis, palikdami Vokietiją ir Rytų Europą rūpintis gamybos procesais regione?

Pasaulinės pramonės tendencijos

Viskas keičiasi. Tuo tarpu 90-aisiais pridėtinė gamybos procesų vertė buvo apie 3,451 mlrd. EUR ir pramonė buvo daugiausia sutelkta 6 šalyse: JAV, Japonijoje, Vokietijoje, Italijoje, JK ir Prancūzijoje, šiandien patiriame darbo vietų augimą Kinijoje (39%) ir Brazilijoje (23%) ir mažėjimą Vokietijoje (8%), Prancūzijoje (20%) ir JK (29%).

Pirmąjį pramoninį persiorientavimą lėmė BRIC (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija), iškart po jų sekė Lenkija, Rumunija ir Čekijos Respublika. Šiandien besivystančios šalys generuoja 40% visos pramoninės pridėtinės vertės.

Antra tendencija buvo išskirta Vakarų Europos šalyse. Kai kurios jų toliau išlaikė reikšmingą rinkos dalį, kartu mažindamos su gamyba susijusių darbo vietų skaičių. Vokietija, Italija ir Šveicarija vis dar sudaro 20% pasaulinės pramonės. Tuo tarpu kitos šalys (Prancūzija, Ispanija, JK) sumažėjo tiek verte, tiek darbo vietų skaičiumi.

Be to, Rytų Europos šalys (ypač Lenkija, Rumunija ir Čekijos Respublika) masiškai absorvavo dalį procesų daugiausia todėl, kad jos iš esmės buvo industrializuotos dar prieš prasidedant operaciniam perkėlimui iš Vakarų į Rytus.

Didelis šių šalių pranašumas yra mažesnės darbo sąnaudos ir didelis plėtros potencialas. Naujai automatizuotos gamybos įrenginiai regione palengvins sudėtingesnių procesų ir veiklų perkėlimą į Rytų Europą.

4-oji pramonės revoliucija

Nuo pat XXI amžiaus pradžios skaitmeninis pasaulis paveikė visus procesus ir verslo modelius. E-inovacijos daro milžinišką poveikį tiek socialiniams, tiek ekonominiams aspektams. Sakoma, kad tai, ką iki šiol patyrėme, tėra 10% to, kas bus galutiniame rezultate.

Kaip sako Roland Berger, 4-oji pramonės revoliucija jau vyksta. Jau yra sektorių, kurie yra stipriai jos paveikti, o kiti prisivys žingsnis po žingsnio ir ramesniu ritmu.

Aišku, kad kelio atgal nėra. Netrukus viskas bus automatizuota ir skaitmenizuota.

Kibernetinis pasaulis

IT sistemos jau yra visų gamybos procesų branduolys. Naujoji pramoninė vizija numato tarpusavio sujungiamumą su visomis posistemėmis, procesais, vidiniais ir išoriniais tikslais, klientais ir tiekėjais.

Automatizavimas

Robotai perėmė daugelį klasikinių gamybos procesų dalių. Daugiatikslės įrangos kiekis beveik padvigubėjo nuo 2004 m. Netrukus staklės taps dar protingesnės, gebės prisitaikyti, komunikuoti ir sąveikauti su kitais elementais, susijusiais su gamybos procesais.

Didieji duomenys

Naujos gamybos įrenginiai generuos milžinišką duomenų kiekį, kurį reikės saugoti, apdoroti ir analizuoti. Prancūzijoje 63% vadovų, veikiančių pramonės srityse, kibernetinį saugumą laiko nauja sritimi, atsakinga už konkurencingumo didėjimą. Inovatyvūs metodai, susiję su didžiaisiais duomenimis, sukurtų naujas informacijos išsaugojimo ir naudojimo versijas.

Naujos junglumo formos

Pramonės ateitis numato, kad skaitmeninis pasaulis bus sujungtas su realiuoju. Tai reiškia fizinių objektų panardinimą į skaitmeninius atspaudus. Visa gamyba, paremta integruotomis sistemomis, vis plačiau plis visame pasaulyje. Kiekviena atskira įranga žinos, kada komponentas bus paruoštas gamybos ar paskirstymo / tiekimo grandinėje. Staklės automatiškai pritaikys procesų seką ir savarankiškai išves galutines dalis, perimdamos daugumą dabar rankiniu būdu atliekamų veiklų.

Energijos vartojimo efektyvumas ir decentralizacija

Klimato kaita ir tradicinių išteklių stoka yra svarbūs veiksniai, darantys įtaką naujai pramonės revoliucijai.

Turi būti apsvarstyta atsinaujinančių ir branduolinių išteklių naudojimas. Turint tai omenyje, bus sukurti nauji savarankiški pramoniniai formatai, sukuriantys naujų galimybių tiems, kurie aktyviai dalyvauja reikalingos infrastruktūros kūrime.

Virtuali industrializacija

Naujoji pramonės revoliucija sukurs virtualias gamybos įmones, galinčias automatiškai gaminti fizines prekes. Kiekvienas gamybos procesas bus stimuliuojamas ir tikrinamas skaitmeniniu būdu. Tik tuo atveju, jei galutinis sprendimas bus visiškai priimtas, jo parametrinė ir skaitmeninė matrica bus visiškai įkelta į sistemas ir gamybos procesas bus efektyviai ir virtualiai kontroliuojamas.

Kokį poveikį pramonės revoliucija turės faktiniams gamybos pajėgumams?

Klasikinės įmonės ir toliau bus rinkose, tačiau pagrindiniai žaidėjai kiekvienoje veiklos srityje tikrai visiškai arba iš dalies pakeis savo organizacines schemas, kompetencijas ir dėmesį funkcionalumams. Be abejo, tokiame kontekste atsiras naujokų, kurie diegs stulbinančius naujus metodus ir verslo modelius. Technologinės inovacijos, susijusios su internetu ir išmaniaisiais telefonais, nebuvo sėkmingos atsitiktinai, o todėl, kad jos atliepė sudėtingesnį socialinį poreikį. Daugmaž tas pats vyks pramonės revoliucijos metu, kuri atneš didžiulių iššūkių tiems, kurie šiuo metu veikia rinkoje.

Pokyčių tempas priklauso nuo kiekvienos atskiros pramonės pobūdžio.

Kiek Europa turėtų investuoti, kad išliktų priešakyje?

• Vokietija, Airija, Austrija, Švedija ir Suomija yra šalys, turinčios aukštą lankstumo ir inovacijų lygį bei didelį gamybos pajėgumą.
• Nyderlandai, Belgija, Danija, JK ir Prancūzija yra šalys, turinčios aukštą lankstumo ir inovacijų lygį, bet sumažintą gamybos pajėgumą.

Čekijos Respublika, Slovakija, Vengrija, Slovėnija, Lietuva, Italija, Estija, Lenkija, Rumunija, Kroatija, Bulgarija laikytinos tradiciniais partneriais, tuo tarpu Ispanija ir Portugalija laikytinos neryžtingomis.